pramanyti

pramanyti
pramanýti 1. tr., intr. DP474, SD141,297,415, R, K išgalvoti tai, ko iš tikrųjų nėra: Tėvulis kalba, kad laumę vyrai pramanė moterims gąsdinti V.Krėv. Pramanė, kad tas žmogus kreivas Tsk. O jie sakė, jie pramanė mane ilgai miegant JV186. Tu sakei mane, pramanei mane pienu, midum prausiančią LTIII416. Garbenis tai ne tikroji pavardė, bet pramanyta Blv. Nepramanýkit vardelio, da aš ne jūsų martelė Slk. Kas galėjo tokias kalbas pramanýti? Vkš. | refl. tr., intr.: Ką tu prasimanaĩ? KI62. Be tikrų ligų, mes dar sergame įvairiomis prasimanytomis ligomis J.Balč. Šmeižikų jau toks būdas, by tik prasimanyti ką nors Blv. Gal tep manė, o gal tik žmonės prasimanė KrvP(Al). 2. tr. įgyti, parūpinti, gauti: Reikėjo pramanýt koks arkliukas, koks kas Prn. Čiūčiai liūliai šitą, duos Dievulis kitą; šitą numarinsim, kitą pramanýsim Graž. Da avižų arkliui in kelionės reikia pramanýt Vj. Nunešiau turgun šią tą sugrienus i pramaniaũ pinigų Prng. Jonui kap kalvėk reikia pramanýt čebatai, bagi ir an nūdienos neturi kuom apsiaut Arm. Ar jūs darbo nebeturit? Aš jum darbo pramanysiu NS116. Aš pramaniaũ jau ir storų malkų pirčiai kurti, o čia negalima bus – krosnis sugriuvus Trgn. Pramanýk pietum ko nors mėsiško Ds. Kad daugiau spiestų, tai mažu ma[n] pramanýtum (spiečių įleistum) Gs. | Višta kiaušinį pramano Kkl. | refl. tr. N: Bet ar tikrai gerai moka prasimanyti pinigą mūsų ūkininkai? A1885,122. Toliau mes prasimanėme ir gyvulių: balti akmenėliai buvo mūsų žąsys Ašb. Ilgainiui išmoko ir pats ugnies prasimanyti . Negaliu daugiau pinigo prasimanýti, gyvenu su kapeika kišeniuj Ėr. Tai vis anas kapeiką prasmãno iš savę Ob. Vieni deda kvortą už Petrą, kiti už Joną (per ristynes) – taip prasimanydavo išgėrimą Kp. Anas kai kada pasiskolina, ale kai tik prasmãno, tuoj atbėga ir ataduoda Lel. Kai prasimanýsim šviežių rugių, tai visus badus atkulsim Ds. Už tavęs aš tiek bėdos prasimaniaũ – langą išmušiau . | Ana gera gaspadinė: beveik kasdien vis ką nauja prasimãno (pasigamina) Trgn. ^ Neturėjo boba bėdos, prasimãnė paršiuką Kt. | refl. tr., intr.: Pats Šimas, ir vaikų prasimanęs, gerai nugeria Ašb. Senis kap prasmanė vaikais, tai net linksma Kls. 3. tr. sugalvoti, išgalvoti, išrasti, sukurti: Pramanýk kokią pasaką ir pasakyk J. Vienas mokytas žmogus pramanęs garu varyti laivą prieš vandenį Ašb. Ot, daugel žmonės pramanė visokių galų, o kad pramanytų kas, kaip nuo mirties išsisaugoti, tai nėra tokio, ir gana! V.Krėv. Visoks pramanytas mėšlas (dirbtinės trąšos) reikia sėti prieš sėjimą grūdų . O paskui jau kaminėlį pramãnėm Vlk. Auksas velnio pramanytas, pragaro pagimdytas KrvP(Mrk). Velinas, melagis būdamas, melus pramano BPII123. Mano širdis pramano gražią giesmę CI461. Tasai siūbuoja nuog tūlų vėjų: mokslų naujų ir neseniai pramanytų SPI43. | Dabar jau kitur pramãnė kelią (pro kitur važiuoja) Slm. ^ Vagiui raktai dar nepramanyti III384. Marti – kakle karti, anyta – velnio pramanyta Gs, Kt, Graž. | refl. tr., intr.: Kitas religijas prasimãnė žmonės A.Baran. Prasimanė nė šį, nė tą, labiaus šįmet Žem. Žmonės nuo senovės prasimanė maišyti asilą su arkliu Blv. Iš dyko buvimo tu visko prasmanaĩ Ut. Tas nešvankus darbs, kurį Dočys prasimãnė K.Donel. Kad neimtų miegas, reikia prasimanyti kokio darbo J.Balč. Paprastai, kai motina primigdavo popiečio, Barbutė prasimanydavo kokį nors žaidimą I.Simon. Dirgelevičius buvo beprasimanąs ir šeimą sudaryti P.Cvir. Sūnau, pramanykies darbą kokį, tada tau pikto nenusiduos BPII277. | refl. imtis, pradėti: Patys prasmãnėm ganyt Str.refl. įprasti, priprasti: Kumelė kai prasmãnė ištraukt kuolą, tai ko nedarai – ar až kojos riši, ar až galvos – kaip nutrūkus, teip nutrūkus Ut. 4. tr. praminti, pavadinti, duoti vardą: Jei neiškeliu [pietų], pramano šykštuoliu Blv. Kuo vedu aną pramanýsiav? Kal. Tas pelenus žarstė žarstė pagaliu kokiu, pramãnė jį visi peleninis Ppr. Vilko pramanytojo trobalę išvaržydino Dr. | refl.: Aristobulas karaliumi prasimanė I. 5. intr. įstengti, įmanyti: Kad pramanytų, tai inkąstų Pns. Kad pramanytau, savo bernelį rūtų kvietkan suskintau, ant galvelės nešiotau LTR(Rtn). Pramanęs aš jam galą padarytau! Mrs. Kad pramanýtai, tai mane an vilko uodegos išmainytai Rod. Visi juokės iš jo, kaip pramanydami TDrIV255(). 6. refl. J išsiversti, pragyventi: Anas prisgaudo silkinę bačkutę žuvies, apsūdžia ir turi peržiem: visaip žmonys prasmãno Gdr. 7. refl. prasigyventi: Jei tėvai prageria, tai jau vaikai neprasimanỹs Zr. 8. refl. atsirasti: Kai ant vieno daikto kaladė stovi, tai sliekų prasimãno Grš. \ manyti; apmanyti; atsimanyti; dasimanyti; įmanyti; išmanyti; numanyti; pamanyti; permanyti; išpermanyti; supermanyti; pramanyti; primanyti; sumanyti; užmanyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • pramanyti — pramanýti vksm. Kàs galėjo tókias kalbàs pramanýti?! …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išmanyti — 1. tr., intr. SD140, R, K, BPII31, Rs, Vlk turėti supratimą, nutuokti apie ką, žinoti: Kiti tamstos metų tarias viską žiną, viską išmaną ir pučias kaip kalakutai Blv. Sunku ir apsakyt, ir išmanyt, koks te užvedimas Ar. E tu, vaikel, ne tau tas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • manyti — manyti, mãno, mãnė K 1. tr., intr. J kreipti į ką mintį, galvoti, mąstyti: Kalba tai tiktai papuošalas gyvuojančio ir manančio kūno A1884,51. Ką negirtas mãno, girtas pasako Rm. Ir nežinojo, ką manyti SkvApD3,10. ^ Tas jau velnią mano (turi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • primanyti — K; SD95, R 1. intr. įstengti, galėti, įmanyti: Jis ir dukteriai, primanytų, tai visai uždraustų ne tik susitikti, bet ir kalbėtis su tuo išsišokėliu V.Myk Put. Kad jis primanytų, visiem piemenim kailį išvanotų Krok. Pelės kaip primanydamos kapoja …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užmanyti — 1. tr. K, J, Ds sugalvoti, sumanyti: Pulko vyrai užmanė medžioklę V.Piet. Ar šiaip, ar taip, ką užmanė – padarys Blv. | refl.: Užsimãnė pamotė, kam jį, tą aviniuką, šert (ps.) Btg. 2. intr. panorti, įsigeisti: Jis ką užmanys, tai ir su kuolu iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmanyti — tr. 1. sugalvoti: Neapmanau ką bedaryti: pėsčiai eitant, ir pusnaktė ateis Šts. | refl. N, Lp: Liokajus apsimanė pono piningus apžinoti Ggr. 2. apgalvoti, apsvarstyti: Gerai apmanęs, nuėjo … ir apsakė jam savo rūpestį TDrVI142. | refl.: Apsimanyk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsimanyti — 1. pamatyti, patirti: Da viso ko atsimanysi Ad. 2. pasisotinti: Aš itų uogų atsimaniaũ ik davaliai Tvr. manyti; apmanyti; atsimanyti; dasimanyti; įmanyti; išmanyti; numanyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ažu — 1 ažù (r.) praep., àžu žr. užu. 1. su gen. žymi vietą, už kurios kas yra, darosi: Ažù klojimo pėdžią pastatė Kp. Ažù miško gyvenam Ds. Kas tave pasodino ažù balto stalelio? NS891. 2. su gen. žymi atstumą: Anie kapai arba pilys yra ažu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • darbaliuoti — darbaliuoti, iuoja, iavo [K], dar̃baliuoti NdŽ žr. darbuoti: Darbaliavo ir rūpinos, idant tiektai jisai visaipo pradėti ir pramanyti galėtų MTP38. Namie tau strošnai darbaliuojant, tankiai priėjau otriai prisižiūrėt MitI74. | refl.: Norint… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dasimanyti — ×dasimanyti (hibr.) nujausti, nusivokti: Nedasmaniaũ, kas gali būt Arm. Ką aš ne tep pasakau, tai anys dasmãno Arm. manyti; apmanyti; atsimanyti; dasimanyti; įmanyti; išmanyti; numanyti; pamanyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”